Vaidinimas
Baime ir išgąstis užplūdo mane vienu metu. Iš kur Darijus sužinojo, kad mes esame čia? Pažvelgiau į Augustas, jis buvo toks pat pasimetęs kaip ir aš.
- Kaip jis rado?- pašnibždomis paklausiau Augusto.
- Aš pats nesuprantu.- smūgiai į duris vis garsėjo.
- Atidarykit duris, arba aš išgriausiu jas. Vanesa ištrauksiu tave iš ten! - aiktelėjau, jis atėjo pasiimti manęs? Juk turėtų dabar ant manęs pykti, negi jis taip mane myli, kad jam nesvarbu, kaip aš jį įskaudinau? Ak Darijau...
- Manau, jis tikrai gali išlaužti...- žiūrėdamas į duris tarė Augustas.
- Padėk man...- čiupusi jo ranką paprašiau. Augustas atsisuko į mane.
- Kaip?
- Paaiškink viską Darijui, jog tu mane neprivertei taip elgtis. Aš myliu jį, prašau tavęs.
- Vanesa ar tu įsivaizduoji, kas bus toliau? Jis pasius ir puls mane, aš privalėsiu apsiginti.
- Ne, tu to nepadarysi. Čia tu viską užvirei, tai dabar ir srėbk!
- Suprask Vanesa, aš galutinai tave prarasiu...
- Jei tu visko Darijui nepaaiškinsi, mane tikrai prarasi, niekada tau neatleisiu. Pats sakei, kad padarysi bet ką kad aš tik atleisčiau. Daviau sąlygą, vykdyk!
- Aš jus girdžiu, darykit duris! - įsiutęs Darijaus balsas nenutilo.
- Gal pabandom kitaip?- paklausė Augustas.
- Kaip kitaip?
- Padarom vaidinimą. Atidarysi duris ir pulsi Darijui į glėbį, - šioje vietoje susiraukė.- Pasakysi, kad tai buvo išbandymas. Norėjai patikrinti, ar jis pavydus ir kiek tave myli. O aš tau tik padėjau. Kaip sakai?
Susimąsčiau. Gerai pagalvojus, ši mintis net ir geresnė.
- Gerai, gal taip geriau. Nenoriu kad judu susimuštumėte, na ką „ it is show time“ - nusijuokiau.
Giliai įkvėpiau ir žengiau durų link, bildesys į jas vis nesiliovė. Priėjusi greitai jas atidariau, prieš save išvydau įsiutusį Darijų, kuris nustebęs žiūrėjo į mane.
- Pagaliau atėjai! - sušukusi laiminga puoliau jam į glėbį.
Darijus tikriausiai neteko žado, nes kelias sekundes jis buvo, kaip akmeninis. Atsitraukusi nuo jo įsisiurbiau į lūpas, tai galutinai turėjo jį šokiruoti. Po kelių sekundžių jis mane atitraukė nuo savęs. Toliau vaidinau laimingą, nekreipiau į tai dėmesio.
- Žinojau, kad visu šituo nepatikėsi. Myliu tave Darijau dar labiau, tu man įrodei kokia tavo meilė stipri ir nepasiduodu vos išvydus pirmąją kliūtį.- krykštavau.
Darijus žiūrėjo į mane pasimetęs, bijojau, kad jis nepatikės mano vaidinimu. Laukiau kokia bus jo reakcija ir ką pasakys. Bandžiau iš jo akių perskaityti, ką jis galvoja, bet buvo sunku, jos buvo kaip nebylios.
- Pasirodo turiu užslėptų aktoriaus gabumų.- nusijuokė Augustas man už nugaros. Atsistojo šalia . Darijaus žvilgsnis nukrypo į jį, paskui vėl į mane. Reikėjo kažką daryti, ši jo tyla mane gąsdino.
- Viskas buvo tik vaidinimas?- galiausiai prabilo.
- Taip, kitaip sakant išbandymas...- nusijuokiau, mano rankos drebėjo. Bijojau, kad jis nepatikės.
- Kodėl tu taip pasielgei?Nepasitiki manimi?- pasimečiau, ką man dabar atsakyti, Vanesa galvok.
- Šiandien mano pasitikėjimas susvyravo. Kavinėje sutikau Viktoriją, kuri teigė, kad jūs vis dar susitikinėjat, ir mane apgaudinėji. Iš kur man žinoti, kad ji man nemelavo ? todėl taip ir pasielgiau..- Darijus nustebęs žiūrėjo į mane.
- Viktoriją taip sakė?
- Taip, sakė kad neleidi užmiršti kokie saldūs tavo bučiniai, primini kasdien. Ir kad susitikę juokiatės iš manęs.
Prisiminus, man užvirė pyktis. Pasirodo šiandieninis susitikimas be galo pravertė. Norėjosi padėkoti Viktorijai, juokauju, nedėkočiau jai.
- Vanesa, ji meluoja, aš jos nuo mokslo metų pabaigos nesu matęs.
- Dabar supranti kodėl aš taip pasielgiau?
- O negalėjai paprasčiausiai paklausti?
- Šitaip buvo įdomiau.
- Man vos širdis iš krutinės neiššoko, tave pamačius su juo - žvilgsniu parodė į Augustą.
- Pamirškim viską..- švelniai tarusi apkabinau Darijų.
- Matau viską išsiaiškinote, tada paliksiu jus vienus. Kambarys jums..- mirktelėjęs Augustas išėjo iš kambario. Nors bandė paslėpti, bet jo akyse mačiau liūdesį.
- Vau..- nutęsė Darijus apžiūrėdamas kambarį - taip pasistengei dėl manęs?
- Žinoma, reikia apdovanoti tave už visą šitą nesusipratimą. Patinka?
- Tai aišku... Myliu tave..- taręs pabučiavo mane, jaučiuosi lyg ant sparnų.
Viskas, taip gerai išsisprendė, Darijus nieko nepastebėjo. Jaučiuosi tokia laiminga jo mylinčiame glėbyje, jaučiant saldžias ir švelnias lūpas. Visos skausmas ir ašaros užsimiršo, liko tik mudu du. Jei dar kartą jį prarasčiau neiškęsčiau, jis man per daug brangus.
- Kaip tu mane radai?- atsitraukusi nuo jo paklausiau.
- Julius pamatė jus einant į viešbutį ir man paskambino.
- Aišku. Eime? – rodydama link staliuko paklausiau.
Linktelėjo.
Nusišypsojęs sekė man iš paskos. Darijus atidarė šampaną, žiūrėjau į jį ir negalėjau atitraukti akių. Susidaužę taurėmis išgėrėm šampaną, braškės leido pajusti tikrąjį šampano skonį.
Padėjusi galvą ant Darijaus krutinės, gulėjom lovoje. Mums užteko būti vienas šalia kito. Man taip pasisekė, kad turiu jį. Netekus trumpam, supratau, kad jis man dar brangesnis nei maniau. Dabar mano galva ir širdis rami, problema su Augustu išspręsta. Augustas, vos jį prisiminus mano širdis sudreba, jis nors ir myli mane, išėjo ir paliko mus su Darijumi vienus. Norėjosi jaustis laiminga kartu su Darijumi, bet man neleido sąžinė. Negi viskas kartojasi? Meilės trikampis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą