Rankinė
Pašaliniai balsai pažadino mane. Atsimerkiau, prieš tai patryniau akis ir nusižiovavau. Norėjau atsikelti, bet man kažkas neleido , nuleidau akis ir pamačiau vis dar miegantį Darijų stipriai mane apsikabinusį. Noras keltis dingo akimirksniu, įsitaisiau šalia jo. Šypsodamasi prikandau lūpą, prie to galėčiau priprasti.
Atsigulusi atsisukau į Darijų stebėdama jo veidą, kiekvieną įkvėpimą. Bandžiau įsiklausyti į jo širdies dūžius. Kartais galvoju, kad Dievas mane pamiršo. Leido man eiti šiuo sunkiu gyvenimo keliu, be jokios pagalbos, be saulės šviesos priekyje, dėl kurios galėčiau atrasti jėgų gyventi. Dabar supratau, kad klydau, jis manęs nepamiršo. Atsiuntė gyvenimo šviesą, kurios tiek laukiau. Ir ji guli šalia manęs...
- Ar vis dar miegat meilučiai?!- prie palapinės priėjusi sušuko Aneta. Darijus net nepajuto, miegojo kaip miegojęs.
- Tik vienas meilutis...- nusijuokusi atsakiau.
- Kelkitės, reikia krautis daiktus, jau dešimta valanda.
- Ką?- išsižiojau, negi mes tiek ilgai miegojom.
- Matau, ne mes vieni tiek ilgai naktinėjom..- nusijuokė.- ai, Julius prašė automobilio raktų, sakė vakar tau davė.
- Tuoj..- atsikėlusi pradėjau ieškoti raktų, iškilnojau visus drabužius, galiausiai radau pamestus palapinės gale. Atitraukiau užtrauktuką tiek, kad užtektų iškišti ranką. Padaviau raktus Anetai.
- Ar nuoga esi?
- Aneta...- suurgzgiau.
- Gerai, gerai, aš tik pajuokavau. Turit dešimt minučių atsikelti, žadink tą miegalių.- sukrizeno.
- Klausau mamyte.
Nusijuokusi užtraukiau užtrauktuką, atsisukau į Darijų. Ir kaip man jį pažadinti? Švelniai pabučiuodama? Ne, kol jis atsibus, paskui dar mane apsikabins, tada išvis neištrūksiu, o Aneta davė tik dešimt minučių. Reikia kažko, kas privestų jį pabusti . Galvok Vanesa, galvok.
- Genialu...- sušnibždėjau džiaugdamasi savimi.
Akimis suradau savo rankinę ir pasinaršiusi joje ištraukiau vandens buteliuką. Tyliai prislinkau prie Darijaus, šiek tiek atsitraukiau į šoną, kad atsibudęs netyčia neužšoktų ant manęs. Atsukau kamštelį ir ištiesiau ranką laikydama jį. Minutėlę sudvejojau, bet negalėjau praleisti tokio smagumo. Tikiuosi jis nesupyks.
Staigiu judesiu apverčiau buteliuką ir išliejau vandenį ant Darijus. Kaip ir tikėjausi pašoko išsigandęs ir pradėjo žvalgytis kas čia dedasi. Daugiau negalėjau susilaikyti, juokas griaužė iš vidaus. Užsiėmusi už pilvo pradėjau garsiai juoktis. Išgirdęs mano juoką Darijus atsisuko į mane, vėliau akys nukrypo link buteliuko mano rankose.
- Vanesa...- piktu balsu suurgzgė, bet mačiau kad jis nepyksta, vos tramdo šypseną.
- Taip, toks mano vardas...- negalėjau nustoti juoktis. Jis tik metė paniurusį žvilgsnį, aš pakilnojau pečius.
- Visai išprotėjai?
- Dabar jau aš kalta, nereikėjo taip ilgai miegoti. Neįmanoma tavęs pažadinti, o mums jau metas važiuoti. Taigi paskubėk, nes paliks mus vienus.
- Aš nieko prieš, - pakilnoji antakius.
- Kodėl man nekeista?- pati savęs paklausiau - viskas užteks, kelkis.- tarusi čiupau už savo rankinės.
Atitraukusi užtrauktuką išlipau iš palapinės tik su viena mintimi galvoje. Ką dabar veikia Augustas?
*****
Grįžusi namo pirmiausiai nulėkiau į lovą. Miegojimas miegmaišyje ne pats geriausias būdas pailsėti. Po tokios nakties dar labiau įvertini lovos patogumus. Tai buvo vienintelis iškylos minusas, o visa kitą buvo tik pliusai. Prisiminus raudoną Darijaus veidą ir vakarą prie laužo, negalėjau sulaikyti šypsenos.
Vangiai išlipusi iš lovos nuslinkau iki vonios, man mirtinai reikėjo išsimaudyti. Išėjusi iš dušo pasijutau, kaip naujai gimusi, apsivilkau šortukus ir lengvą palaidinę. Šukomis perbraukiau per plaukus ir nusileidau žemyn. Kaip ir kiekvieną sekmadienį su močiute kepėme pyragą, tai tapo mažyte mūsų tradicija, kuri mane taip džiugindavo. Nors ji viena negalėjo man atstoti tėvų, bet vien jos nuoširdi meilė, sugebėjo užpildyti tą tuštumą, kurią jaučiau širdyje.
Net nepajutau, kaip prabėgo diena, tik nuovargis priminė man apie linksmą iškylą. Palindusi po antklodę nusistačiau žadintuvą aštuntai valandai. Rytoj pirmadienis - darbo diena. Taip darbo, prieš mėnesį eidama gatve pamačiau skelbimą pakabintą ant knygyno durų netoli mano namų. Laimei vieta buvo vis dar laisva. Dirbdavau kiekvieną dieną nuo devynių ryto iki aštuonių vakaro, išskyrus sekmadienį. Na tik šį šeštadienį paprašiau laisvos, kadangi puikiai sutariu su viršininke, ji mielai mane išleido. Su šiomis mintis užmigau.
Šaižus žadintuvo garsas pažadino mane. Lėtai išlipau iš lovos ir nutipenau link vonios, šaltu vandeniu nusiprausiau veidą, kad bent šiek tiek prasižadinčiau. Nusipraususi apsivilkau šviesius džinsus ir baltus marškinėlius su nedidele iškirpte, įsispyriau į basutes. Susišukavau plaukus, pasidažiau blakstienas, įsisegiau auskarus, dar kartą pažvelgiau į atspindį veidrodyje ir čiupusi rankinę išėjau iš kambario.
Nulipusi laiptais žemyn nuėjau į virtuvę. Įsipyliau sulčių ir susitepiau porą sumuštinių. Greitai sukimšau juos, dar įsimečiau porą obuolių į rankinę ir išėjau iš namų. Žvilgtelėjau į laikrodį, rodė pusę devynių. Nudžiugau, laiko dar turėjau. Neskubėdama ėjau gatve link parduotuvės, mėgavausi puikiu oras. Saulė maloniai šildė odą, o švelnus vėjelis gaivino. Pakėliau akis į dangų, kai staiga kažkas griebė man už rankinės. Atsisukau, kažkoks vaikinas išplėšė iš rankų mano rankinę laikydamas rankose ją pasileido bėgti. Net nespėjau sureaguoti.
- Atiduok mano rankinę!! Šikniau!!! – sušukau ant visos gatvės. Vaikinas ėjęs už manęs išgirdo ir pradėjo bėgti link vagies.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą