Linksmybės
Aneta man į rankas įbruko dar vieną stiklinę su neaiškios kilmės gėrimu, mano smegenys nebesuvokė kelinta ji šįvakar buvo. Gerdavau retai, todėl mane prigirdyti būdavo labai lengva.
- Vakarėlis jau įsivažiavo!- patenkinta sušuko Aneta vis negalėdama pastovėti.
- Tai jau tikrai...- linksėdama pritariau.
- Bet trūksta linksmybių, ko nors įdomaus ir juokingo...- žvalgydamasi po salę susimąstė - sugalvojau!- patenkinta pašoko ir padėjo stiklinę ant stalo. Čiupo mane už rankos ir nusitempė link scenos.
- Aneta, ką sugalvojai?
- Tuoj pamatysi...- tyliai nusijuokė. Šis juokas visada būdavo blogas ženklas.- pabūk čia.- liepdė man stovėti ant scenos krašto, o pati nukniaukė mikrofoną ir parodė didžėjui, kad pritildytų muziką.
- Ar jums linksmą?!- garsiai į mikrofoną paklausė. Salė suūžė šaukdama taip.- norite , kad būtų dar linksmiau?- atsakymas buvo toks pat.- sugalvojau puikią užduotį mūsų jubiliatui. O kur jis?- paklausė žvalgydamasi po salę.
Darijus stovėjo su Juliumi prie scenos. Julius iškėlė rankas rodydamas į Darijų, kuris pasimetęs žvalgėsi ir rodė į Julių.
- Ateik čia...- ragino Aneta.
Darijus nenoriai užlipo ant scenos ir atsistojo šalia jos.
- Taigi, mes tau surengėme tokį šaunų vakarėlį ir tu manai viskas veltui? Dabar krizė, viskas tiek brangiai kainuoja.
- Sąskaitą pateiksi?- paklausė Darijus nusijuokdamas.
- Jei reikės vėliau. Bet aš sugalvojau geresnį būdą, kuris patiks visoms susirinkusioms merginom. Tau reikės sušokti viliotinį!
Salėje pasigirdo merginų šūksniai. Darijus pasimetęs žiūrėjo į Anetą tikėdamas išgirsti, kad ji juokavo. Tikėjausi ir aš, bet Aneta nejuokavo. Nežinojau ar juoktis ar verkti. Buvau laiminga, kad ši užduotis bent jau neteko man. O kas nenorėtų pamatytų šokančio Darijaus? Ach, net paraudau apie tai pagalvojus...
- Tu čia rimtai?- pasimetęs paklausė Darijus.
- Rimtų rimčiausiai, o kad nesakytum, jog aš bloga ir kad vaikinai salėje turėtų taip pat į ką paganyti akis. Tau padės šokti viena iš merginų. Leidžiu tau pačiam pasirinkti kuri...- šyptelėjo.
Nurijau seilės prikąsdama lūpą. Žengiau žingsnį atgal, ieškodama kur pasislėpti. Darijus pasižvalgė po salę, ir pamatęs mane nusišypsojo savo šelmiškąją šypsena. Neturėjau kur dingti.
- Manau, nėra net ko galvoti, aišku kad Vanesa.
- Puiku! - laiminga sušuko Aneta - Vanesa išlysk..!- tarusi žvilgtelėjo į mano pusę.
Nenoriai žengiau link jos, kas man beliko. Visų akys gręžė skylę mano galvoje. Norėjosi prasmegti kiaurai žemę. Bijojau apsijuokti prieš visus draugus, aš šokant esu kaip pagalys. O dar viliotinis? Jie tikriausiai išprotėjo. Priėjau prie Darijaus, kuris žiūrėjo tokiu pačiu kankino akimis, kaip ir mano.
- Didžėjau, paleisk dainą tinkamą viliotiniui.- nusijuokė Aneta ir greitu žingsniu nulipo nuo scenos. Šią akimirką norėjosi ją pasmaugti. Ji vis tiek atsiims. Likome stovėti dviese, vienas prieš kitą. Darijus žengė prie manęs ir švelniai apkabino.
- Prisimink vakarą su palapinėmis ir mums pavyks. Jei to nepadarysim, jie mus nušvilps, o mes to nenorim...- tyliai sukrizeno.
Pasigirdo muzika. Viena iš naujausių dainų, pavadinimas viską pasakė David Guetta Ft. Akon - Sexy Bitch. Darijus pradėjo judėti pagal ritmą, lėtai rankomis liesdamas mano liemeniu žemyn. Užsimerkiau, mano vaizduotė turi ir šį kart padėti. Įsiklausiau į rimtį ir net nepajutau, kaip pradėjau šokti. Sukau klubus šiek tiek pritūpdama, Darijaus rankos švelniai laikė mano klubus.
Muzika visiškai užvaldė mano kūną, man neberūpėjo garsūs šūksniai ir švilpimai iš salės. Girdėjau tik muziką ir jaučiau Darijų šalia. Gal padėjo ir alkoholio kiekis mano galvoje, bet šis variantas man nelabai patiko. Mūsų akis susidūrus, jose išvydau laimę. Laiminga buvau ir aš, čia - gyvenimas, ir jis susideda iš tokių akimirkų. Jas visada norėsi atsiminti, bei pakartoti.
Pasigirdo garsūs plojimai, nenoriai atsiplėšiau nuo Darijus akių, kurios vertė mano keliams linkti. Salė tiesiog ūžė nuo švilpimų ir šūksnių. Tik dabar supratau, kad daina baigėsi.
- Čia pabaigai...- atsiduso Darijus.
Atsisukau, ir net nespėjau susigaudyti, kaip pajaučiau jo saldžias lūpas. Tvirtomis rankomis prisispaudė mane prie savęs, mano rankos įsivėlė į jo plaukus. Pabaiga? Kieno pabaiga? Man tai nesvarbu, svarbu, kad ji nepakartojama... Ne tik akimirka, bet jis pats... mano vienintelis... Lėtai atsitraukiau nuo Darijaus, ir tik dabar mano smegenys sugebėjo priimti garsą sklindantį iš salės.
- Pakartot, pakartot, pakartot!!!- skandavo salė.
- Ei, ei, ei... Nurimkite!- pasigirdo Anetos balsas.- nebūkite išnaudotojai, leiskite mūsų šokėjams pailsėti... O mes švęskime TOLIAU!!!- jai sušukus pasigirdo muzika, o šviesa virš mūsų su Darijumi užgeso.
- Aneta išsisuko nuo bausmės...- nusijuokiau Darijui į ausį. Mes vis dar stovėjome apsikabinę, ir net neketinom vienas nuo kito atsitraukti.
- O aš net nesiruošiau pykti, na nebent iš pradžių. Bet kai tu pradėjau šokti, meldžiau Dievo, kad niekada nebaigtum.
- Tikriausiai per mažai prašei.
- O gal tiesiog neišgirdo…
- O gal jis norėjo, kad būtų kažkas daugiau…- ką aš čia kalbu? viskas daugiau nebegersiu. Darijaus antakiai pakilo, šypsenėlė žaidė veide.
- Atsiprašau, kad trukdau, bet noriu pasveikinti jubiliatą...- bet kur būčiau atpažinusį šį dirbtinai saldų balselį. Atsiplėšiau nuo Darijaus ir atsisukau link balso savininko. Aš neklydau.
- Tavęs čia niekas nekvietė...- šaltai atkirtau.
- Nebūk tokia nedraugiška, aš tik noriu pasveikinti. Nebijok nesuvalgysiu, per kelias minutes.
- Aš tau pasakiau!
- Viskas gerai Vanesa...- mane pertraukė ramus Darijaus balsas.- pamirškime pykčius, nenoriu šiandien skandalų.
Pyktis tiesiog kunkuliavo manyje, ką jis sau galvoja? Viktorija tiek man pridarė ir jis mano, kad aš galiu viską užmiršti. Tikrai ne. Jos snukio čia mažiausiai noriu matyti.
- Kaip nori, šiandien tavo gimtadienis...- bejausmiu balsu atsakiau ir nuėjau nuo jų, palikdama vienus.
Laipteliais nulipau nuo scenos ir automatiškai ieškojau ramios vietos. Atsisėdau ant kėdės salęs kampe, nors ji buvo toli, bet aiškiai galėjau matyti juos ant scenos. Pastvėriau stiklinę nuo stalo ir įpyliau pirmojo pasitaikiusio gėrimo. Tvirtai rankomis suspaudžiau stiklinę ir vienu atsivertimu išgėriau visą turinį. Neatitraukiau akių nuo jų, iš pradžių jie kalbėjosi ramiai, vėliau pradėjo šaukti vienas ant kito. Galiausiai Darijus įniršęs paliko ją vieną ant scenos, o pats nuėjo tiesiai į lauką. Viktorija kelias sekundes stovėjo stebėdama jį išeinant, vėliau nulipo nuo scenos ir įsiliejo į šokančių žmonių minią.
Ką visa tai reiškia? Ką dabar ji prikalbėjo Darijui, aš privalau išsiaiškinti. Atsistojau norėdama eiti Darijui iš paskos, bet mane aplenkė Julius. Džiaugiausi, kad jis manęs nepastebėjo. Palaukiau kelias sekundes ir nusekiau jam iš paskos. Pasiekusi duris šiek tiek jas pravėriau, to užteko girdėti jų balsus.
- Darijui, ką tu darai? Nori prarasti Vanesą?!- šaukė Julius.
- Žinoma, aš nenoriu... Bet jei viską pasakysiu prarasiu ją, ji man už tai niekada neatleis.
- Manai, bus geriau jai viską papasakos Viktorija?
Ko jis man nepasakė? Ir kuo dėta Viktorija? Ir iš vis apie ką jie čia kalba? Bandžiau suvaldyti drebančias rankas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą