Genijus
Paspaudžiau mygtuką play ir griuvau į lovą. Jaučiausi tokia išsekusi. Diena buvo ne iš lengvųjų. Tiek minčių sukosi mano galvoje, kad net skauda. Užsimerkiau ir bandžiau įsiklausyti muzikos, gal bent ji padės atsipalaiduoti ir pamiršti viską. Nepajutau, kaip pradėjau dainuoti, ši daina viena iš mano mylimiausių, todėl žodžius mokėjau atmintinai. Ji taip primena mano meilę Darijui. Iš pradžių jos vengiau, bet jausmai nugalėjo.
- I wasn’t looking for this, What is this? I don’t know,.... You know I was doing just fine,By myself On my own....,Tell me how to Stop this feeling...
- Vanesa, koks gražus tavo balsas...- pašokau iš lovos išgirdusi senelės balsą.
- Senele, kaip tu mane išgąsdinai!
- Atsiprašau, bet išgirdau tave dainuojant, negalėjau neužeit. Kodėl nesakei, kad turi tokį nuostabų balsą?- prisėsdama ant mano lovos paklausė.
- Nemaniau, kad jis toks svarbus.
- Žinoma svarbus, kodėl nedainuoji? Juk mokyklose yra įvairūs būreliai, chorai.
- Kai gyvenau vaikų namuose...- nenoriai prisiminiau.- lankiau chorą, mokytoja labai gyrė mane, bet kai pradėjau gyventi su pamote daugiau nebelankiau. O kai naujoje mokykloje pasiūlė , man uždraudė pamotė. Po pamokų turėjau pareiti namo gaminti valgyti ir panašiai...
- Gaila, o dabar? Niekas netrukdo...- plačiai nusišypsojo, jos optimizmas buvo užkrečiantis.
- Net nežinau, reikėtų pamėginti.
- Būtinai, tavo balsas - tikra dovana...- mano veide nušvietė didžiulė šypsena.
- Senele, tu genijus. Ir kaip aš nepagalvojau...- negalėjau nustygti vietoje. Štai ką aš padovanosiu Darijui. Parodysiu ką turiu, o turiu gražų balsą, apie kurį jis nežino.
- Ačiū, bet nesuprantu apie ką tu kalbi mieloji.- suglumusi žiūrėjo į mane.
- Aš tau nepasakojau, bet kitą savaitę yra Darijaus gimtadienis. Mes su Aneta slaptai rengiam vakarėlį. Jis vyks jos dėdės bare, pokylių salėje, tai bus staigmena. Dar visą turim suorganizuoti, bet manau išeis.
- Šaunu, o kur jūs gausit pinigų?
- Nuo visų surinksim pinigus, nupirksim bendrą dovaną, o už kitus maistą ir gėrimus. Dar Darijaus tėvai prisidės.
- Tada gerai, protingai sugalvojot.- pagyrė.
- Daugiausiai sugalvojo Aneta.
- Gerai, bet vis tiek nesupratau, kuo dėta aš?
- Tu ką tik padėjai man sugalvoti dovaną Darijui..- laimė tiesiog švytėjo mano veide.
- Kaip tai?
- Tu pasakei, "tavo balsas tikra dovana". - lėtai išariau kiekvieną žodį.- taigi aš Darijui jį ir padovanosiu, sudainuosiu dainą.
- Manau, tai puiki dovana. Darijus yra girdėjęs tave dainuojant?
- Nėra, tas ir yra svarbiausia, jam tai bus staigmena. Tik nežinau kokią dainą...- rankomis perbraukiau per plaukus, trindama kaktą.
- O gal ši daina, kurią ką tik dainavai, ji labai graži.
- Senele?- nustebusiu žvilgsniu pažvelgiau į ją- tu šiandien labai išmintinga, prieš tave aš nublankstu.
Abi nusijuokėm.
- O tu tikėjaisi, kad aš nukvakau. Jaučiuosi lyg šešiolikos...- pakėlė nosį vaidindama gražią.
- Nesiginčysiu...- nusijuokiau.
- Gerai, laikas miegoti, esi pavargusi. Labanakt mieloji..- pabučiavusi į kaktą, nužingsniavo link durų.
- Senele...
- Taip.- atsisuko.
- Ačiū tau už patarimą, kad žinotum kokią naštą man numetei nuo kupros. Labanakt...
- Nėra už ką, džiaugiuosi, kad tau padėjau..- nusišypsojusi uždarė duris. Nieko nelaukdama palindau po dušu, apsirengiau pižamą. Priėjusi prie muzikinio centro įjungiau dainą.
- Pussycat dolls- I‘m done... Mano dovana tau Darijau..- nusišypsojusi pradėjau dainuoti- repetuoti.
*****
- Vanesa einam! - Aneta čiupo man už rankos ir tempė link prekybos centro.
- Ar tai būtina? –susiraukiusi paklausiau.
- Žinoma, turim tau nupirkti tokią suknelę, kad Darijus netektų žado, netik išgirdęs tavo nuostabų balsą, bet ir pamatęs tave.
- Ar įmanoma tave sulaikyti jei ką sugalvoji?- nusijuokdama paklausiau.
- Ne ir dar kartą ne!- vaidino griežtą, bet vos tramdė juoką.
- Jei jau taip, tai eime... Tau nepasipriešinsi..
- Šaunuolė.
Vaikščiojom kokią valandą. Aplankėm apie dešimt parduotuvių, bet niekas Anetai neįtiko. Eidamos lauk, Aneta pastebėjo vieną parduotuvę. Virtinuose puikavosi nuostabios suknelės, man net kvapą užgniaužė.
- Eime į šią..- kaip ir visada tempė mane Aneta.
- Nemanai, kad čia per brangu?
- Juokauji gal, jei kas aš pridėsiu, nepergyvenk. Einam tiktai..- priešintis negalėjau.
Įėjusios į parduotuvę nuskubėjom į suknelių skyrių. Aneta išrinko tris sukneles ir liepė man pasimatuot. Pirmąją apsivilkau rožinės spalvos suknelę, kuri apnuogino vieną petį ir nesiekė kelių. Nedrąsiai išėjau iš kabinos. Aneta apžiūrėjo mane nuo apačios iki viršaus.
- Graži, per šiek tiek išpliurusi. Apsivilk kitą...- kaip žaibas įlėkiau į persirengimo kabiną.
Apsivilkau kitą suknelę. Ši buvo ryškiai raudonos spalvos ir prigludusi prie kūno. Taip pat apnuogino vieną petį ir buvo šiek tiek ilgesnė nei iki kelių. Šį kart išėjau iš kabinos patenkinta, ji man labiau patiko.
- Čia jau kitas reikalas, tik gal per daug puošni. Na pažiūrėkim, kaip kita atrodys.
Tylėdama įėjau į kabiną, greitai apsivilkau trečiąją suknelė. Ši buvo juodos spalvos su rožine juosta, kuri ėjo per liemenį ir baigėsi ties kaklu. Žymiai trumpesnė ir labiau išryškino mano figūrą. Išėjus man iš kabinos Anetos net akys išsprogo.
- Vau... ši tai nuostabi, nėra abejonės, imame šitą suknelę.
- Pritariu tau.. atrodau... gundančiai – paraudau.
- Ne tas žodis, tu nužudysi Darijų, na gerąją prasme..- nusijuokė - eime, reikia užsukti pas dėdės, patikrinti aparatūrą, tau reikia parepetuoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą