Peržengta riba
Augusto glėbyje jaučiausi taip ramiai ir saugiai. Niekada negalvojau, kad koks nors vaikinas gali sukelti tokius jausmus, kuriuos dabar jaučiau. Drugelių pilve nebuvo, bet kai jis būna šalia mano širdis spurda, kaip paukštelis, norintis ištrūkti. Taip pat kaip mano jausmai, jie veržiasi lauk, bet aš negaliu leisti jiems ištrūkti, noriu kad jie linktų širdyje amžinai. Kad galėčiau juos puoselėti ir ugdyti… Aš tikra svajotoja, bet kartais svajonės išsipildo, o mano didžiausia svajonė - būti laimingai, kitaip sakant būti mylima ir kad mane mylėtų.
Meilė - tai tikslas gyventi, džiaugtis, žengti gyvenimo keliu su šypsena ir nebijoti parklupti, nes mylimasis tau visada padės atsitiesti, ir žiūrėti į priekį be baimės. Niekas aplink man nebuvo svarbu, džiaugiausi šia akimirka, kuri buvo nuostabi. Tvirtos rankos, šiltas glėbys, plakanti širdis, kad gali būti geriau?
Darijau… Ką? Jis vėl mano galvoje, jam vietos čia nėra, ji skirta Augustui, kuris vertas šios garbingos vietos. Kodėl taip sunku pasiringti tarp dviejų skirtingų žmonių? Gal todėl, kad kiekvienas turi tai, kas mane traukia, ir tai kas neturėtų manęs dominti.
Visiškai užsisvajojau, reikia grįžti į realybę. Aneta vis dar žiūrėjo į mus išsproginusi akis, jei turėčiau fotoaparatą, tai tikrai nufotografuočiau, nes vaizdelis vertas dėmesio.
- Augustai, susipažink, mano geriausia draugė Aneta, Aneta čia Augustas.
- Malonu susipažinti,- tarė ištiesdamas ranką Anetai.
Aneta lyg atsibudusi iš sapno papurtė galvą, pakėlusi ranką pasisveikino su Augustu.
- Man taip pat malonu...- išlemeno.
Kas jai užėjo? Atrodo, kad ją pažindinčiau su Bredu Pitu, reikės vėliau su ja pakalbėti.
- Ko nors norėjai? Mes skubame į pamoką- paklausiau Augusto, žvelgdama į akis.
- Ne, tiesiog pamačiau tave ir negalėjau susilaikyti, neapkabinęs.
Augusto balsas lyg melodija mano ausims, kodėl jis toks žavus? Taip negalima. Jis mane apžavi, o aš jo ne…o gal apžaviu?
- Hmmm…- numykė Aneta.
Žiūrėjo į mane piktai, tikriausiai
- Mes labai skubam, susitiksim vėliau…- greitai išbėriau.
-
Saldžios lūpos bučiavo mane, vidury mokyklos koridoriaus, bet man buvo nesvarbu, visiškai nesvarbu. Jei galėčiau, sustabdyčiau šią akimirką, atsukčiau atgal, dar kartą ir dar kartą. Aš visiškai pamišau, kas man darosi? Tampu tokia silpnavale.
- Hmmm…-prukštelėjo Aneta neleisdama man pamiršti kur esu, ir kad nesame vieni.
Augustas paleido mane iš glėbio.
- Iki Vanesa…- gundančiai sušnybždėjo į ausį.
Ramiai nuėjo koridoriumi. Žiūrėjau į jį, kol dingo tarp kitų mokinių. Apie trisdešimt akių buvo susmigę į mane, tapau apkalbų dalimi.
- Vanesa, einam, visi į tave spokso…- čiupusi mano ranką Aneta nusitempė koridoriumi link kabineto.
Augustas, Darijus, Augustas, Darijus, Augustas, Darijus, ką aš jiems jaučiu? Juos pamačius širdis plaka kaip pašėlusi, kojos linksta, akys stebi kiekvieną jų judesį… Jei tik Darijus nebūtų mane įskaudinęs gal būčiau dabar su juo? Bet jis nevertas mano atleidimo, Augustai…. Augustai… Aš greitai išprotėsiu…
- Baigsi vieną kartą svajoti? Ką tik buvo skambutis, einam į klasę!- piktai sušuko Aneta.
- Klausau šeimininke…- parodžiau liežuvį.
- Gerai, kad klausai.- nusijuokė.
Įėjusios į kabinetą, atsisėdome į savo suolą prie lango.
- Kodėl nieko nepasakojai apie
- Tu klausinėjai tik apie Darijų, o apie
- Dabar puikus laikas.- nepasidavė.
- Gerai jau gerai.- galiausiai sutikau.
Papasakojau visus šio ryto įvykius. Aneta žiūrėjo į mane patenkinta, jai visada patiko viską žinoti, niekas negalėjo praeiti pro jos ausis neišgirtas.
- Na tau ir sekasi, du vaikinai ir abudu tokie gražūs. Pešasi
Iš tiesų ši situacija nebuvo labai maloni. Dviem žmonėms jauti tokius pačius jausmus, nori būti su jais abiem… Gal persiplėšti per pusę? Kitaip neįmanoma, jei nenori būti įskaudinta. Jeigu pasirinksi vieną iš dviejų, vistiek nesijausi gerai, nes matysi kitą ir širdis visada virpės pamačiusi jį. Ir kas čia gero?
- Nieko gero, kai abiems jauti tą patį…- liūdnai atsakiau.
- Atleisk, nežinojau…- apkabino mane per pečius.
- Bet aš jau apsisprendžiau, būsiu su Augustu…- užtikrintai pasakiau.
- Pritariu, Darijaus elgesys nepateisinamas. O Augustas, toks mielas, matosi iš tolo, kad jam kritai į akį, tokius žvilgsnius šaudo į tave… Be to jis mokyklos gražuolis, visų merginų svajonė.
- Laba diena mokiniai…- į klasę įėjo lietuvių kalbos mokytoja.
Mūsų su Aneta pokalbis baigėsi, laikas kibti į mokslus.
Pamoka, kaip ir kita prabėgo labai nuobodžiai. Kaip ir kasdien, po trijų pamokų su Aneta keliavom į valgyklą. Įžengus į valgyklą išvydau tai, kas privertė mane supykinti. Darijus su Viktorija sėdėjo prie stalo ir bučiavosi, atrado vietą kur demonstruoti savo meilę. Tai štai kaip jis elgiasi, o bandė man dar teisintis, nekenčiu jo. Negaliu jam parodyti, kad man skaudu, jis to nevertas. Pakėlusi galvą ėjau toliau, ignoruodama juos. Valgyti nesinorėjo, todėl nusipirkau tik obuolį. Atsisėdome prie to patie stalo, kaip visada.
- Nemelavai sakydama apie Darijų.- tylą nutraukė Aneta.
- Dabar pati matai…
- Nebūčiau patikėjusi, kad Juliau brolis gali toks būti. Julius visiškai kitoks.- pavartė akimis.
Net kąsnis strigo gerklėje, nors jiems buvau atsukusi nugarą, jaučiau kaip jie tyčia mane erzina.
- Aš negaliu čia daugiau būti. Aneta aš gal eisiu, man per daug sunku čia būti, nesupyksi?
- Aišku ne, suprantu tave…- pritardama linktelėjo.
- Skanaus.
- Ačiū…- blankiai nusišypsojo.
Atsistojusi žvalgiausi, kaip patogiausiai išeiti iš valgyklos, nes pilna valgyklą šurmuliavo vaikų. Vienintelis būdas išeiti - praeiti pro Darijaus ir Viktorijos staliuką. Vanesa susikaupk, tu gali. Giliai įkvėpiau, ir žengiau durų link, stengdamasi nežiūrėti į juos. Jau buvau šalia jų staliuko, kai mane pastebėjo. Nusukau žvilgsnį,bet čia ir buvo mano klaida.
Viktorija pakišo savo fyfišką koją man prieš kelią. Mano kojos užsikabino, ir neišlaikiusi pusiausvyros kritau ant žemės, su galva trenkdama į grindis, išklotas plitelėmis. Smūgis buvo stiprus, skausmas taip pat…. Akyse aptemo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą